Apie grybus sklando įsitikinimų, perimtų iš senelių ar kaimynų. Kai kurie jų kadaise atrodė logiški, bet šiandien žinome daugiau. Jei auginate grybus namuose ar tiesiog juos mėgstate, štai trys mitai, kuriais nebeverta tikėti.

1 mitas: visus grybus būtina termiškai apdoroti

Daugumą grybų iš tiesų reikia virti ar kepti, bet ne visus. Kai kurias rūšis galima valgyti ir žalias, jei žinote, ką darote.

• Kreivabudes (Pleurotus) rekomenduojama apdoroti, bet nedidelį kiekį šviežių kartais deda į salotas, dažniau Japonijoje.
• Liūto karčiai po terminio apdorojimo geriau įsisavinami, nors nedidelėmis dozėmis jie naudojami ir nekaitintose tinktūrose.
• Šitakės žalios gali sukelti odos alergiją, vadinamąjį šitakių dermatitą, todėl jas būtina iškepti ar išvirti (šaltinis).

Saugiausia grybus apdoroti termiškai. Prieš valgydami kurią nors rūšį žalią, pasidomėkite būtent ja.

2 mitas: grybai auga tik miške

Šiandien grybus galima auginti bute, garaže ar konteineryje, ir miškas toli gražu ne pati našiausia vieta. Virtuvėje ar vonioje grybai auga iš substrato bloko ar rinkinio. Rūsyje ar sandėliuke užtenka minimalios įrangos. Dideli kiekiai auginami konteineriuose su ventiliacija ir drėkinimu. Lauke ant rąstų auginamos šitakės, bet tam reikia laiko ir tinkamo sezono.

Dauguma profesionalių augintojų dabar renkasi kontroliuojamą aplinką, nes joje derlių galima nuimti ištisus metus. Gausiausias derlius būna ten, kur valdoma drėgmė, šviesa ir oro judėjimas.

3 mitas: visi grybai stipriai kvepia

Stiprų žemės ar miško kvapą turi tik nedidelė dalis grybų. Daugelis kvepia vos juntamai, o kai kurie primena riešutus, šoninę ar jūros gėrybes.

Kuo labiau grybas išdžiovintas ar fermentuotas, tuo stipriau jis kvepia. Švieži auginti grybai dažniausiai kvepia švelniai, ypač palyginus su miško grybais.

Jei norite išbandyti šiuos grybus namuose, peržiūrėkite mūsų auginimo rinkinius arba parašykite mums, padėsime išsirinkti.