Kordicepsas tyrimai: ką rado dvigubai aklas tyrimas su 12 vyrų?

2026 m. liepos mėnesį žurnale PLOS ONE paskelbtas atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas parodė, kad viena kordicepsas (Cordyceps militaris) dozė prieš fizinį krūvį siejama su greitesniu reakcijos laiku po pratimų ir padidėjusiu deguonies sunaudojimu ramybės metu. Tyrime dalyvavo tik dvylika jaunuolių, todėl tai labai ankstyvas kordicepsas tyrimų signalas, reikalaujantis tolesnio patikrinimo didesnėse studijose.

Ką tyrė mokslininkai

Širazo universiteto (Iranas) tyrėjai Hamidreza Farzanas ir Maryam Koushkie Jahromi atliko kryžminį atsitiktinių imčių dvigubai aklą placebu kontroliuojamą tyrimą su 12 sportiškai aktyvių jaunuolių (vidutinis amžius 21,6 metų; visi sportuoja bent 150 minučių per savaitę).

Kryžminis modelis reiškia, kad kiekvienas dalyvis abu bandymus atliko pats, su septynių dienų pertrauka, kad preparato poveikis nepersidengtų. Vieną kartą likus 30 minučių iki maksimalaus intensyvumo dviračio testo iki visiško išsekimo dalyvis suvartojo 1 g kordicepsų vaisiakūnių ekstrakto kapsulę, standartizuotą iki ≥ 15 % β-gliukanų ir ≥ 0,25 % kordicesino (trečiosios šalies laboratorijos skysčių chromatografijos (HPLC) analizė patvirtino sudėtį). Kitą kartą gavo placebą (kukurūzų krakmolą). Nei dalyviai, nei tyrėjai žinojo, kurioje sąlygoje kiekvienas šiuo metu yra.

Šis dizainas leido tyrėjams ieškoti statistiškai reikšmingo skirtumo net su nedidele imtimi: kadangi kiekvienas dalyvis paeiliui praeina abi sąlygas (preparatą ir placebą), skirtingų žmonių individuali biologija neiškreipia rezultatų taip, kaip lygiagretuose grupiniuose tyrimuose, kur skirtingi žmonės atstovauja skirtingoms grupėms. Septynių dienų pertrauka tarp bandymų buvo suplanuota sumažinti ankstesnės sąlygos poveikio persidengimą.

Kognityvinis gebėjimas vertintas prieš pratimą ir praėjus trims minutėms po jo, naudojant Stroop spalvų ir žodžių testo 25 bandymų versiją, standartizuotą priemonę, vertinančią dėmesio ir informacijos apdorojimo greitį. Lygiagrečiai matuoti fiziologiniai rodikliai: deguonies sunaudojimas ramybėje, didžiausias deguonies sunaudojimas per krūvį (VO₂maks), kraujospūdis, širdies dažnis ir gliukozės kiekis kraujyje.

Kordicepsas tyrimai: ką parodė rezultatai

Reakcijos laikas Stroop teste po fizinio krūvio kordicepsų sąlygoje buvo statistiškai reikšmingai trumpesnis nei placebo sąlygoje: vidutiniškai 963,92 ± 84,99 ms prieš 1034,33 ± 84,16 ms (p = 0,042, Coheno d = 0,88). Tai maždaug 70 ms arba 6,8 % skirtumas. Prieš pratimą tarp grupių reikšmingo skirtumo nebuvo; jis pasirodė tik po fizinio krūvio.

Deguonies sunaudojimas ramybės metu buvo aukštesnis kordicepsų sąlygoje: 4,06 ± 1,68 mL/kg/min prieš 2,80 ± 0,93 mL/kg/min placebo sąlygoje (p = 0,022, Coheno d = 0,92). Tačiau didžiausias aerobinis pajėgumas (VO₂maks) tarp grupių reikšmingai neskyrėsi (p = 0,490). Kraujospūdis, širdies ritmas ir gliukozės kiekis kraujyje taip pat neskyrėsi statistiškai.

Tyrėjai siūlo, kad kordicesinas, pagrindinis kordicepsų bioaktyvus junginys, galbūt veikia kaip adenozino analogas, suaktyvinantis AMPK fermentą ir skatinantis mitochondrių oksidacinį metabolizmą per kelias dešimtis minučių. Tačiau tai hipotezė: tyrimo protokolas neapėmė biologinių žymeklių, kurie tai patvirtintų.

Ko šis tyrimas neįrodo

Tyrimo autoriai nurodo kelis apribojimus:

  • Labai maža ir vienalytiška imtis. Dvylika jaunų vyrų yra per maža ir per specifinė grupė platesnėms išvadoms. Ar toks pat poveikis pasireikštų moterims ar vyresnio amžiaus žmonėms, nežinoma.
  • Viena dozė, vienas laiko taškas. Tyrimas vertino tik ūmų poveikį prieš pat pratimą. Ar ilgalaikis vartojimas duotų kitokius rezultatus, šis tyrimas neatsako.
  • Nėra mechanizmo įrodymų. Tyrėjai nematuojo smegenų kraujotakos, kordicesino kiekio plazmoje ar kitų biologinių žymeklių, todėl lieka neaišku, kodėl reakcijos laikas pagerėjo.
  • Trumpas kognityvinis testas. 25 bandymų Stroop versija gali būti nepakankamai jautri subtiliems kognityvinių gebėjimų pokyčiams nustatyti.
  • Aerobinis pajėgumas nepakito. VO₂maks (vienas svarbiausių ištvermės rodiklių) tarp grupių neskyrėsi: kordicepsas šio tyrimo sąlygomis nepadidino bendro deguonies pasisavinimo per krūvį, nors ramybėje jį pakėlė.

Autoriai pažymi, kad ankstesni kordicepsų tyrimai kognityvinių rodiklių srityje apėmė daugiausia ilgalaikius protokolus senstančiose ar sergančiose populiacijose, ne sveikus jaunus sportininkus po vienos dozės. Tai reiškia, kad šis tyrimas atsakinėja į siaurą ir iki šiol neištirtą klausimą, tačiau nesuteikia pagrindo platesnėms išvadoms.

Ką tai reiškia jums

Šis tyrimas nereiškia, kad prieš treniruotę reikia vartoti kordicepsų priedus. Vienas tyrimas su dvylika jaunuolių yra per siaura bazė praktinėms rekomendacijoms. Verta paminėti, kad tyrėjai neturėjo pramonės finansavimo ir nedeklaravo interesų konflikto.

Kordicepsas yra valgomasis grybas, Azijos virtuvėse naudojamas jau ilgą laiką ir mokslininkų tiriamas visame pasaulyje. Daugiau apie tai, kaip įvairūs gurmaniški grybai naudojami virtuvėje ir kuo jie skiriasi skoniu, galite skaityti šiame fungusas.lt straipsnyje apie gurmaniškus grybus. Jei svarstote vartoti bet kokius grybų priedus dėl sveikatos ar sportinių tikslų, pirmiausia pasitarkite su gydytoju arba sertifikuotu dietologu, ypač jei vartojate vaistus arba turite lėtinių ligų.

Šaltiniai

Šis straipsnis skirtas informuoti ir nėra medicininė rekomendacija. Funkciniai grybai nėra vaistai ir nėra skirti ligoms diagnozuoti, gydyti ar jų išvengti. Prieš vartodami maisto papildus, ypač jei vartojate vaistus, sergate lėtine liga, esate nėščia ar žindote, pasitarkite su gydytoju.

0